Vos tik subjūra orai, kasmet pradedame skųstis rudenine depresija. Rytais laiku atsikelti darosi vis sunkiau, darbe prireikia vis daugiau kavos puodelių, o svarbiausia pašnekesių tema – už ką gimėme būtent šioje klimato juostoje?

Tačiau ar iš tiesų egzistuoja rudeninė depresija?

Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad šnekamojoje kalboje nuolat vartojamas terminas „rudeninė depresija“ nėra tikslus. Depresija reiškia rimtus ir ilgiau trunkančius nuotaikos, darbingumo, miego, apetito ir kitokius pokyčius, todėl įprastą rudeninį apatiškumą geriau vadinti melancholija ar tiesiog nuotaikos pablogėjimu.

Ar dėl mūsų nuotaikos kaltas šviesos stygius?

Žinoma, šviesos stygius ir šaltis mus veikia. Mokslininkai šiam reiškiniui turi ir biologinių paaiškinimų – šviesa veikia serotonino sistemą ir melatonino, reguliuojančio miego bei budrumo ritmą, gamybą. Todėl nuolat sėdėti prieblandoje, jeigu norite būti energingi, visgi nereikėtų.

Tačiau kyla klausimas: ar šie pokyčiai tikrai tokie stiprūs, kad nulemtų blogą nuotaiką?

Vien įžiebę namuose daugiau lempų biologinio šviesos terapijos poveikio nepasieksime. Tam naudojama speciali, pakankamai stipri šviesa. Šviesos terapija gali padėti žmonėms, sergantiems sezoniniu depresiniu sutrikimu.

Iš savo ilgametės psichoterapinės praktikos negalėčiau pasakyti, kad rudenį visi klientai ima jaustis blogiau. Jeigu žmogus jau yra išsprendęs dalį savo problemų, jis jaučiasi gerai ir tas „gerumas“ dėl niūraus oro niekur nedingsta. O jeigu problemos nebuvo išspręstos, bet žmogus tiesiog trumpam nuo jų pabėgo išvykdamas atostogų, grįžus į kasdienybę grįžta ir problemos.

Žinoma, egzistuoja atskiras reiškinys – sezoninis depresinis sutrikimas, kai depresijos epizodai kartojasi tam tikru metų laiku. Tačiau nereikėtų kiekvieno rudeninio nuotaikos pablogėjimo laikyti šia liga.

Įdomiausia, kad kai kurie žmonės taip įsitikinę, jog turi prasidėti rudeninė depresija, kad net jei darbas nesunkus, o gyvenimas įdomus, jie laukia blogos nuotaikos ir sėkmingai sau ją įteigia.

Kodėl rudenį iš tiesų gali pablogėti nuotaika?

Sugesti nuotaikai rudenį visgi yra rimtų priežasčių. Matyt, svarbiausia – darbinė rutina ir žinojimas, kad kitos atostogos bus labai labai negreitai. Vasaros atostogų užtaisas paprastai veikia mėnesį ar du, o lapkritį jau būna pasibaigęs, todėl nuo darbo ir rūpesčių spėjame pavargti. Šią problemą gerokai sušvelnintų atostogavimas ir šaltuoju metų laiku.

Antra svarbi prastesnės nuotaikos ir apatijos priežastis – tamsiuoju metų laiku ir blogu oru žmonės mažiau eina iš namų, mažiau juda fiziškai, mažiau bendrauja, nebevažiuoja į sodus ir sodybas.

Šią problemą galima įveikti dvejopai.

Pirmasis būdas – pasidžiaugti jaukumu ir pasyvumu.

Taip, kaip tuo džiaugėsi žmonės senais laikais. Dabar civilizacija mums suteikia daug galimybių ignoruoti gamtos ciklus, bet ar tikrai juos reikia ignoruoti? Gal verta užsnūsti žiemos snauduliu, pataupyti energiją? Juk galima tą laiką skirti susikaupimui, apmąstymams, skaitymui.

Antrasis būdas – aktyviau gyventi pačiam.

Energijos galima gauti ne tik iš saulės, bet ir iš sporto, smagios muzikos, žmonių susibūrimų. Tik reikia įdėti pastangų, išsijudinti iš snaudulio.

Kurį būdą rinktis, turi apsispręsti pats žmogus – kas jam priimtiniau. Galima naudotis ir abiem būdais iš karto: vieną vakarą snausti, kitą bandyti save išjudinti.

O jeigu bloga nuotaika nepraeina?

Jeigu nuotaika pablogėjo ir vis mažiau kas džiugina, verta bent keletui savaičių pakeisti gyvenimo būdą: paskatinti save daryti tai, kas anksčiau teikdavo malonumą.

Žodis „paskatinti“ čia labai svarbus. Apimtas depresinės nuotaikos žmogus laukia, kol jam kils noras, tarkime, bendrauti. Bet tas noras gali nekilti labai ilgai. Todėl kartais reikia nelaukti noro ir vis tiek išeiti į svečius, nueiti į kultūrinį renginį, baseiną ar dar kur nors.

Daugelis prislėgtų žmonių taip pasielgę jaučia pagerėjimą.

Žinoma, jeigu prislėgta nuotaika stipri, trunka ilgiau nei dvi savaites, sutrinka kasdienis gyvenimas, nereikėtų apsiriboti vien savipagalba – verta kreiptis į specialistą.

O kol kas galime prisiminti, kad ruduo nebūtinai turi būti depresijos metas. Jis gali būti ir sulėtėjimo, susikaupimo, knygų, muzikos, jaukių vakarų bei kitokių malonumų laikas.