Psichoterapinė istorija: Pragariška porelė

Į mano kabinetą įėjo du pasitempę keturiasdešimtmečiai – karališkos laikysenos tamsiaplaukė ir energingas besišypsantis verslininkas.

 – Atėjome, kad pasakytumėt, ar mes dar galime būti kartu, – moters akys iš karto sudrėko, – matyt, mūsų didžiausias sunkumas, kad mes užsispyrę kaip ožiai ir nė vienas nenori nusileisti. Bėda ta, kad Vitalijus turi kitų moterų, – nedraugiškai dėbtelėjo į jį.

– O kuo jūs, Vitalijau, skundžiatės?

– Man tai viskas gerai, atėjau tik dėl to, kad Saulė lankytųsi pas psichologą, – kažkodėl jis atrodė patenkintas, – o moterų jokių nėra, tai jos pavydas. Bet sutariame blogai. Kai aš sutikau Saulę, atrodė – štai moteris, kuri man tinka viskuo! Bet po to ji perėjo į naują darbą, dirbo dieną naktį, pradėjome pyktis. Galiausiai ji pavirto į savo pačios priešingybę. Gal psichologija grąžintų man ankstesnę Saulę? Aš užmokėsiu.

– Aš turėjau užsitikrinti pragyvenimą! Kai mes taip nesutariam, aš negaliu priklausyti nuo tavo pinigų. O dėl moterų – nereikia meluoti. Pavyzdžiui, mūsų bendra meilužė…

– Tuo metu mes buvome pusei metų išsiskyrę, – nė nemirktelėjo Vitalijus.

– Jūs turite omeny bendrą draugę? – man pasidarė smalsu.

Saulė paraudo:

–      Mes aktyvūs žmonės. Tuo metu, kai kiti tik kalba, kad norėtų ką nors pabandyti, mes viską darome iš tikrųjų. Aš pasiūliau išbandyti grupinį seksą. Buvo tikrai įdomu, tik štai po to sužinojau, kad Vitalijus su ta moterimi palaiko intymius santykius ir toliau.

–      Dėl to tu jai pakėlei skandalą! Taip pat kišiesi ir į visus kitus mano santykius. Aš negaliu su niekuo net išgerti kavos, visi mūsų vengia! O prisimeni, kaip pareikalavai pervesti tau penkiasdešimt tūkstančių?

Konsultacijos laikas jau ėjo į galą, reikėjo šitame pragare ką nors apibendrinti:

–      Dabar norėčiau susitikti su kiekvienu iš jūsų atskirai, o tada vėl susitiksime kartu. Jei nieko nedarysite, santykiai, greičiausiai, taps dar destruktyvesni ir galbūt nutrūks, nes kol kas atrodo, kad jūs pasiruošę ne keistis, o kaltinti vienas kitą.

Pati sau pagalvojau: „Matyt, norint dirbti su poromis, reikia mėgti žiūrėti, kaip kiti pjaunasi. Man kur kas labiau patinka kurti šiltą saugų santykį, kai žmogus gali atsiskleisti, tyrinėti save, suaugti.“

 

Su Saule susitikome kitame kabinete.

–      Kaip jūs viską šauniai įrengėte! – aikčiojo ji. – Nenorėjau eiti į konsultaciją, nes neturiu kuo užsimokėti, bet Vitalijus privertė mane šantažu. Sakė: „Arba eini, arba skiriamės.“

Toliau buvo ilgas monologas apie visus Vitalijaus minusus.

–      O koks Jūsų indėlis į santykius? Šiuo metu Vitalijaus čia nėra ir mes galime galvoti tik apie tai, ką galite keisti jūs.

–      Jei jis nenustos susitikinėti su kitom moterim, nieko nebus! Jūs turite jam tai pasakyti! – pagyras pakeitė pyktis.

 

– Saulė nusprendė, kad Jūs jos nesuprantate, ir nežino, ar nori lankytis, – kitą kartą atėjęs pasiguodė Vitalijus, ir Saulę teko nusiųsti pas kitą psichologę.

– Galima, aš kalbėsiu rusiškai? Aš noriu būti su Saule, bet bendravimo jai nereikia tiek daug, kaip man. Ji gyvena su sūnumi, man vienam namie nyku, nors stauk, o jei išeinu su kuo nors išgerti kavos, ji iškelia pavydo sceną.

Taip aš įgijau patikėtinės statusą. Tačiau turėjau menką viltį likti ir terapeute.

–      Jūs man sakykite viską tiesiai, nevyniokite į vatą, – stebėdamas, kaip sunkiai renku rusiškus žodžius, ragino mane Vitalijus, – manęs visi bijo ir aš galiu nematyti savo trūkumų.

Galvojau, vargu ar kas yra parašęs dainų apie normalią, sveiką meilę? Nežinomybė suvirpina širdį, neturėdamas, ko nori, jaudiniesi daug labiau nei turėdamas. Uždaras ratas tarp šių žmonių sukosi visą laiką, ir net jei vienas iš jų tapdavo geras, kitas tuo vis tiek nepatikėdavo ir vėl išprovokuodavo konfliktą. Gyvenime man neteko matyti, kad tokio būdo žmonės būtų tapę darnia pora. Yra tekę žiūrėti, kaip ambicingos moterys palieka kontroliuojančius vyrus, jie kurį laiką liūdi, bet po to susiranda tokias, kurios labiau prie jų prisitaiko. Įdomu, kaip bus šįkart? Atrodė, kad tik išorinis įvykis gali priversti vieną iš jų elgtis pozityviau.

 

Baigęs mokslus Maskvoje Vitalijus pilotavo lėktuvą, bet atsisakė šio darbo, nes norėjo daugiau būti su šeima. Jis sukūrė pelningą verslą.

–      Rusės moterys labiau nei lietuvės pritaria vyro valdžiai. Anksčiau labai pasitikėjau savimi, šeimoje už stalo buvo mano vieta, kartais sąmoningai rėkdavau ant darbininkų ir trypdavau kojom tam, kad priversčiau juos dirbti. O mintis eiti pas psichologą mane būtų tik prajuokinusi. Tada nežinojau, ką reiškia grįžti į tuščius namus, kad galima neplanuoti savo gyvenimo, tačiau nei seksualiai, nei jausmiškai nepatyriau tiek daug kaip su Saule.

Jam patiko išbandymai, jo vyriška energija išjudindavo ir mane, matyt, dėl to jį vertino ir Saulė. Kalbėdamasi su Vitalijumi kartais abejodavau: kiek psichologė moteris gali suprasti vyrišką pasaulį? Aš daug nusimanau apie jausmus, bet ar galėčiau vairuoti lėktuvą? Nieko keista, kad po tokios aktyvios veiklos iš moters jam norisi šilumos. Tačiau šilumos jam vis būdavo per mažai ir šalia moters, kuri gali ją suteikti, jis darydavosi labai pažeidžiamas.

–      Taip, vienatvės aš nemėgstu, nemanau, kad jos iš viso reikia. Kam būti su žmogumi mintyse, jei galima su juo ar kitais žmonėmis būti realybėje?

Man buvo jo gaila, bet manęs jis tarsi nematė, o neegzistuodama aš negalėjau jam padėti. Jis jautėsi esąs tik vienas iš daugelio pacientų ir buvo linkęs šalia manęs geriau likti vienišas, bet nepažeidžiamas.

 

Pokalbiai paprastai prasidėdavo nuo to, ką per savaitę iškrėtė Saulė.

–      Vakar ji atsisakė eiti su manimi į vakarėlį, o kai pasakiau, kad eisiu ten vienas, supyko. Aš užsiutau ir padėjau ragelį. Visą laiką jaučiuosi kaltas: kur nors išėjau ir jos nepakviečiau, nepasitariau, nesutikau už ją užmokėti.

–      Sukeldama kaltės jausmą ji Tave puikiai paveikia. Bet panašu, kad ir Tu greitai susinervini…

–      Taip, aš kaip degtukas, pripažįstu.

Mano žodžiai jo nenustebino ir tuo labiau nesupykdė. Regis, niekas net nesujudėjo jo sieloje, tiesiog jis liko visiškai abejingas. Jaučiau, kad priėjau neperžengiamą sieną.

–      Labiausiai man liūdna, kad ji yra su manimi tik tol, kol ras kitą vyrą.

Jis nuolat jautė, kad ji tuoj pat jį išduos. Seksualiniai eksperimentai nė vienam iš jų irgi nesustiprino saugumo jausmo. Pabandžiau kalbėti griežčiau:

–      Ji emociškai per daug tau artima, kad ką nors rastų. O Tavo pavydas iš tiesų trukdo Jūsų santykiams!

–      Gal ir pavydžiu, bet man labai nepatiko, kai Jūs per pirmą susitikimą pasakėte, kad iš mūsų santykių gali nieko neišeiti!

Jo akyse staiga atsirado tiek pykčio, jog atrodė, kad jis tuoj pradės rėkti ir trypti kojomis. Tai buvo visiškai trumpas momentas, bet mane išgąsdino tai, kad jis gali taip stipriai reaguoti, ir aš pajutau, jog nebegaliu su juo kalbėti taip laisvai, kaip su kitais klientais.

–      Aš prisirišęs prie Saulės, man jos trūksta, – jo akys blizgėjo nuo ašarų, – patinku merginoms, bet daugelis jų yra vištos.

Jis aiškiai nuvertino moteris. Saulė irgi skundėsi, kad jis su ja nesitaria ir nesiskaito.

Niekad nemėgau dirbti su galingaisiais verslininkais ir įrodinėti, kad moteris sugeba mąstyti. Kodėl jis siekia sumenkinti moteris? Gal tam, kad pasijaustų tikru vyru, mačo? Kai vyrai nesijaučia verti moters meilės ir atsidavimo, jie tam tikra prasme jaučiasi tarsi impotentai.

 

Paprastai, sveikesnis santykis tarp terapeuto ir kliento kaip užkratas pereina ir į poros santykius ir ją gydo, tačiau artimesnio santykio kurti nesisekė. Galvojau, o gal jam visai nereikia mano minčių, reikia tik mano šilumos? Gal mano nuomonės jis prašė tik tam, kad nesijaustų nejaukiai, kai aš tyliu, sužinotų, ar negalvoju ko nors blogo? Jei būtų žinojęs, ką daryti, Vitalijus iš tiesų būtų viską padaręs, bet klausimą „Kaip išspręsti?“ reikėjo keisti į klausimą „Kokie vidiniai pojūčiai Tau sukelia tokią problemą?“ Tačiau tokiam stipriam vyrui buvo sunku suvokti savo bejėgiškumą. Jis tarsi sakė „padėk man“, bet iš karto pajusdavo didelį nerimą ir keisdavo kryptį: „Tavo pagalba man nereikalinga, aš pats viską moku.“ Kalbėti su juo pozityviai ir ramiai buvo labai nelengva, bet man padėjo suvokimas, kas dedasi jo viduje.

 

Ir štai vieną dieną Vitalijus atėjo tiesiog švytėdamas.

–      Mano nuotaika visą savaitę buvo puiki. Gavau leidimą atnaujinti kvalifikaciją – vėl skraidysiu! Aš turiu per daug energijos, tai nusiperku kokį kvailą lėktuvą, tai man reikia sekso keturiese, jei nerasiu, kur išreikšti save, tai galiu dar didesnių nesąmonių padaryti. Dabar ilgam skirsiu į Maskvą, kai išsigando, kad gali manęs netekti, Saulė tapo daug geresnė: rašo meilės laiškus, sutinka visur eiti kartu, net mano namus pasisiūlė sutvarkyti.

Po savaitės jo nuotaika tebebuvo gera ir rami.

–      Nuotaika puiki, Saulė ir vėl nesusivaldė, bet tai man kažkaip nebeįdomu. Ketinome eiti į teatrą, o ji ir sako: „Tavo bloga nuotaika, gal šį vakarą nesusitinkam.“ Neklausė: „Kodėl negerai jautiesi, kas tau atsitiko?“ Turėjom  bilietus, pasiūliau bent spektaklį pažiūrėti. Po teatro ji sako: „Ar tu nori, kad atvažiuočiau pas tave?“ Ir staiga jaučiu, kad man geriau išgerti alaus ir pažiūrėti televizorių. Pasakiau, kad apsispręstų pati, ji nevažiavo. Po to iš ryto parašė, koks aš jai brangus, bet aš neatrašiau.

Galvoju, gal jau užtenka tų konsultacijų? Dirbdamas vadovaujamąjį darbą aš visada susidarau nuomonę, bet štai Saulė mano nuomonei nuolat prieštaravo, prieštaravo ir aš pradėjau abejoti savimi. Bet dabar viskas gerai. Svarbiausia man buvo Jūsų palaikymas, kuris padėjo suprasti, kaip ji mane valdo: tai atstumia, tai pritraukia, o jos prisipažinimai mylint greičiau yra deklaracija. Man atrodo, kad iš tikrųjų ji turi daug problemų ir jai sunku ką nors tikrai mylėti.

 

Pas psichologą poros dažniausiai ateina dviem atvejais: tikimasi, kad psichologas kaip autoritetas pasakys, ar porai verta būti kartu, arba kad jis pamokys ir pakeis negerąjį partnerį. Be jokios abejonės, to tikėjosi ir ši pora. Tikrasis perversmas įvyksta tik tada, kai žmogus naujai pamato partnerį, o dar svarbiau – save, tačiau ar tai įvyko šiuo atveju, abejojau. Aš Vitalijui buvau tik ramentas, kad jis galėtų ištverti skausmingus santykius, o jam palengvėjo labiau dėl naujų karjeros galimybių. Galbūt, euforijai praėjus jis vėl grįš prie sudužusios geldos, o gal moteris jau bus kita, tačiau bendravimas su Saule jam suteikė puikią galimybę patirti tikrą rojų ir pragarą ir pabandyti apie visa tai, kas vyksta, bent kartą gyvenime susimąstyti.

Spausdinta „Aš ir psichologija“ 2012 rugpjūčio numeryje